žėbuoti

žėbúoti, -úoja, -ãvo 1. tr. Vrnv niekus kalbėti, vapalioti: Kad nesupranti, tai ir nežėbúok niekų Prng. Ką čia žėbúoji – kalbėk kaip žmogus Vžns. 2. intr. Lkm, Km žiopčioti: Žėbúoja, žėbúoja, o nieko nesako Mlt. Teip priplakė vaiką, kad tas tik ką žėbúoja Ds. Šiąmet didžiausias busiliukas žėbúoja po medžiu Tvr. Nedarysiu da tavo žuvų, gyvos, žėbúoja Slk. 3. intr. žiovauti: Žėbúoja kap devynias kumeles suvalgęs Vdš. 4. intr. prašnekti, prabilti: Žyduosen pakliuvęs bijau i žėbúot Dglš. 5. intr. smarkiai, garsiai verkti: Ko žėbuoji! Ar kas mušė? Ukm. \ žėbuoti; sužėbuoti